Pereiti prie turinio
Šaltoji banga – šaldymo įranga ir technologijos

Kategorija

Pramoninė šaldymo įranga

Pramoninė šaldymo įranga maisto gamybai, sandėliavimui ir technologiniams procesams. UAB „Šaltoji banga“ pramoninio šaldymo srityje dirba nuo 1994 m. Projektavimo ir montavimo etapus atskiriame kaip skirtingas atsakomybės roles: pagal suderintą projektą ar techninę dokumentaciją tiekiame įrangą ir medžiagas, montuojame, paleidžiame, deriname bei prižiūrime sistemas visoje Lietuvoje.

Klientui nebūtina iš anksto žinoti konkretaus įrenginio ar šaldymo technologijos. Jei projektas dar neparengtas, pirmiausia turi būti suformuota techninė užduotis ir projektiniai sprendiniai; jei projektas jau yra, galime įvertinti įrangos komplektaciją ir montavimo apimtį.

Pramoninio šaldymo sprendimai pagal užduotį: Šaldomoms patalpoms: šaldymo kameros, termoizoliuotos durys ir vartai, sandėliavimo įranga. Technologiniam šaldymui: pramoninės šaldymo sistemos, čileriai, pramoninio šaldymo sprendimai. Atliktų darbų pavyzdžiai: įrengtų šaldymo projektų galerija.

Pramoninė šaldymo įranga

Kategorijos

Platesnė informacija

Išsamiau apie pramoninę šaldymo įrangą

Pramoninė šaldymo įranga – sprendinys turi būti pagrįstas procesu

Pramoninė šaldymo įranga – tai ne vien atskiri kompresoriai, oro aušintuvai, kondensatoriai ar šaldymo kameros. Maisto gamyboje, sandėliavime ir technologiniuose procesuose svarbu, kaip visa sistema dirbs skirtingomis apkrovomis, kiek energijos sunaudos, kaip tiksliai palaikys temperatūrą, kaip bus užtikrintas rezervavimas ir kas nutiks sutrikus vienam iš svarbiausių jos komponentų.

UAB „Šaltoji banga“ pramoninio šaldymo srityje dirba nuo 1994 metų. Projektavimo ir montavimo etapus vertiname kaip skirtingas atsakomybės roles. Projektavimo paslauga atliekama pagal užsakovo ar technologo pateiktą techninę užduotį ir gali būti perkama atskirai, o montavimo etape pagal patvirtintą projektą ar techninę dokumentaciją tiekiame įrangą bei medžiagas, montuojame, paleidžiame, deriname ir prižiūrime sistemas visoje Lietuvoje.

Techninį vertinimą pradedame ne nuo konkretaus gamintojo ar kompresoriaus modelio, o nuo kliento technologinio proceso ir realaus šalčio poreikio. Vienam objektui svarbiausia gali būti kuo mažesnės elektros sąnaudos, kitam – labai tikslus temperatūros režimas, trečiam – galimybė tęsti gamybą net sugedus vienai sistemos daliai. Todėl universalaus „geriausio“ pramoninio šaldymo sprendimo nėra.

Pagrindinės pramoninio šaldymo kryptys

Pramoninio šaldymo objektą dažniausiai sudaro kelios tarpusavyje susijusios sistemos. Mūsų kataloge jas išskiriame pagal pagrindinę paskirtį:

  • Pramoninio šaldymo sprendimai – techninių alternatyvų analizė, projektavimo paslauga, energijos optimizavimas, atliekinės šilumos panaudojimas ir išmanus sistemų valdymas.
  • Pramoninės šaldymo kameros – universalios ir specializuotos kameros maisto gamybai, sandėliavimui, greitam užšaldymui ir kitiems pramoniniams procesams. Medicinos paskirties kameros išskirtos į atskirą medicininės šaldymo įrangos šaką.
  • Pramoninės šaldymo sistemos – įrangos ir medžiagų komplektavimas, montavimas bei paleidimas pagal patvirtintą projektą ar techninę dokumentaciją; CO₂, R290, A2L, Waterloop ir kiti sprendimai.
  • Čileriai – vandens, glikolio ir kitų šilumnešių aušinimas technologiniams procesams, alaus ir pieno gamybai, staklėms bei kitai pramoninei įrangai.
  • Termoizoliuoti pramoniniai vartai – šaldomoms ir žemos temperatūros patalpoms, intensyviai logistikai bei temperatūrinių zonų atskyrimui.
  • Pramoninė sandėliavimo įranga – Italmodular stelažai, stumdomos sistemos ir bėginiai sprendimai šaldymo kameroms bei maisto pramonei.
  • Įrengtų projektų galerija – realūs mūsų įrengtų šaldymo kamerų, sistemų ir kitų objektų pavyzdžiai.

Šaldymo galia skaičiuojama ne vien pagal patalpos dydį

Vienodas dviejų šaldymo kamerų tūris dar nereiškia, kad joms reikia vienodos šaldymo galios. Vienoje gali būti laikoma jau atšaldyta supakuota produkcija, o į kitą kiekvieną dieną gali patekti kelios tonos šilto produkto, kurį per nustatytą laiką reikia atvėsinti iki saugojimo temperatūros.

Skaičiuojant realų šalčio poreikį vertinamas ne tik patalpos plotas ir termoizoliacija. Didelę įtaką turi produkto kiekis, jo pradinė ir galutinė temperatūra, reikalaujamas atšaldymo arba užšaldymo laikas, kasdienis produktų srautas, durų atidarymo dažnis, žmonės ir technika patalpoje, apšvietimas, aplinkos temperatūra ir kiti šilumos šaltiniai.

Technologiniame procese taip pat svarbu suprasti, per kiek laiko reikia pašalinti šilumą. Tas pats produkto kiekis, kurį leidžiama atšaldyti per 20 valandų, gali reikalauti visiškai kitokios sistemos nei tada, kai tą patį rezultatą būtina pasiekti per 4 valandas.

Dėl to pramoninės šaldymo įrangos nerekomenduojame rinktis vien pagal nominalią kW galią. Pirmiausia turi būti apibrėžta techninė užduotis ir apskaičiuota apkrova bei darbo profilis, o tik po to projekte parenkama sistemos architektūra ir įrangos parametrai.

Didesnė šaldymo galia ne visada reiškia geresnę sistemą

Per silpna sistema negalės užtikrinti technologinio proceso sudėtingiausiomis sąlygomis. Tačiau nepagrįstai didelis galios rezervas taip pat nėra automatiškai geras sprendimas.

Gerai suprojektuota sistema turi ne tik pasiekti maksimalią projektinę galią karščiausią metų dieną ar didžiausios produkto apkrovos metu, bet ir efektyviai veikti tada, kai šaldymo poreikis gerokai sumažėja.

Dauguma objektų didžiąją eksploatavimo laiko dalį neveikia maksimalia projektine apkrova. Naktį, žiemą, sumažėjus gamybos apimčiai ar stabilizavus produkto temperatūrą reikalinga galia gali būti daug mažesnė. Todėl svarbi ne tik maksimali kW vertė, bet ir tai, kaip tiksliai sistema gali prisitaikyti prie dalinės apkrovos.

Energijos sąnaudas lemia visa šaldymo sistema

Pramoninio šaldymo ūkyje elektros sąnaudas lemia ne vien kompresoriaus efektyvumas. Rezultatą formuoja visa sistema: garavimo ir kondensacijos temperatūros, šilumokaičių dydis, ventiliatorių darbas, kompresorių valdymas, vamzdynai, automatikos nustatymai, atitirpinimo režimai ir faktinė apkrova.

Vienas svarbiausių principų – nekurti didesnio temperatūrinio skirtumo, negu jo iš tikrųjų reikia. Kuo didesnį temperatūros „pakėlimą“ turi atlikti šaldymo kompresorius, tuo daugiau elektros energijos paprastai reikia tam pačiam šalčio kiekiui pagaminti.

Techniniame projekte arba optimizuojant esamą sistemą gali būti vertinami:

  • kompresorių galios moduliavimas ir dažnio keitikliai;
  • kelių kompresorių pakopinis valdymas;
  • EC arba reguliuojamo greičio ventiliatoriai;
  • elektroniniai išsiplėtimo vožtuvai;
  • kintamos kondensacijos temperatūros valdymas pagal lauko sąlygas;
  • optimali garavimo temperatūra;
  • šilumokaičių paviršiaus plotas ir oro srautai;
  • tinkamas atitirpinimo algoritmas;
  • šilumos atgavimas;
  • tam tinkamuose čilerių procesuose – free cooling ir adiabatinis ar hibridinis aušinimas.

Viso pramoninio šaldymo ūkio efektyvumo nereikėtų bandyti vertinti viena energinės klasės raide. Daug svarbiau palyginti projektines ir sezonines energijos sąnaudas bei įvertinti, kaip sistema veiks realiomis, o ne vien nominaliomis sąlygomis.

Investicinė kaina ir bendros eksploatavimo sąnaudos nėra tas pats

Pramoninė šaldymo įranga dažniausiai projektuojama ilgam eksploatavimo laikotarpiui, todėl mažiausia pradinė investicija nebūtinai reiškia ekonomiškiausią sprendimą.

Lyginant techninius variantus verta vertinti visą gyvavimo ciklą: elektros energijos sąnaudas, techninę priežiūrą, atsargines dalis, galimų prastovų kainą, produkto nuostolių riziką, šaltnešio strategiją ir būsimą sistemos plėtrą.

Kartais didesnis šilumokaitis, pažangesnis kompresorių valdymas ar papildomas rezervinis kontūras padidina pradinę projekto kainą, tačiau sumažina eksploatavimo sąnaudas arba verslo riziką. Kitais atvejais tokia investicija nebūtų ekonomiškai pagrįsta.

Techninių alternatyvų analizės tikslas – parodyti ne tik, kiek kainuoja įranga, bet ir ką konkreti papildoma investicija pakeičia galutiniame rezultate.

Patikimumo lygį reikia derinti su prastovos kaina

Maisto gamybos, logistikos ir kituose pramoniniuose objektuose šaldymas dažnai veikia 24 valandas per parą. Sistemos gedimo pasekmė gali būti ne tik nepatogumas – gali sustoti gamyba arba kilti rizika didelės vertės produkcijai.

Todėl rezervavimas turi būti projektuojamas pagal proceso kritiškumą. Vienam objektui pakanka vienos paprastos sistemos, kitam racionalu bendrą galią padalinti į kelis nepriklausomus kontūrus, naudoti kelis kompresorius, rezervinį siurblį ar kitą sprendimą, leidžiantį gedimo metu išlaikyti dalį šaldymo galios.

Svarbiausias klausimas nėra „kiek atsarginių komponentų įdėti“, o kiek kainuotų valanda, diena ar ilgesnė šaldymo sistemos prastova. Pagal šią riziką galima racionaliai nustatyti reikalingą rezervavimo lygį.

Atliekinė šiluma – šaldymo sistema gali būti ir šilumos šaltinis

Šaldymo proceso metu iš produkto, patalpos arba technologinio proceso pašalinta šiluma kartu su kompresorių sunaudota energija turi būti atiduota į aplinką. Tinkamai suprojektuotame objekte dalį šios energijos galima ne išmesti, o panaudoti kitoms reikmėms.

Atgauta šiluma gali būti naudojama karštam ar iš anksto pašildytam vandeniui, patalpų šildymui, technologiniams procesams, grindų apsaugai nuo įšalo ar kitoms tinkamoms apkrovoms.

Tačiau šilumos atgavimas nėra automatiškai naudingas kiekviename objekte. Reikia įvertinti, kada ir kokios temperatūros šiluma susidaro, kokios temperatūros reikia vartotojui ir ar tuo pačiu metu egzistuoja realus šilumos poreikis.

Plačiau – Atliekinės šilumos panaudojimas.

Monitoringas padeda matyti, kaip sistema iš tikrųjų veikia

Moderni pramoninė šaldymo sistema gali pateikti gerokai daugiau informacijos nei vien kameros temperatūrą. Priklausomai nuo projekto galima stebėti temperatūras, slėgius, kompresorių darbo valandas, ventiliatorių būsenas, atitirpinimus, aliarmus ir kitus parametrus.

Nuotolinis monitoringas leidžia analizuoti ne tik gedimą jam jau įvykus, bet ir sistemos darbo tendencijas. Pavyzdžiui, palaipsniui ilgėjantis kompresoriaus darbo laikas ar besikeičiantys slėgiai gali parodyti, kad sistemos darbo sąlygos keičiasi ir ją verta patikrinti dar prieš atsirandant rimtam sutrikimui.

Monitoringas nepakeičia profesionalios techninės priežiūros, tačiau suteikia daugiau duomenų sprendimams priimti ir padeda greičiau diagnozuoti problemas.

Šaltnešio pasirinkimas – ilgalaikio sprendimo dalis

Šaltnešio nereikėtų rinktis tik pagal vieną kriterijų. Skirtingoms pramoninio šaldymo užduotims gali būti vertinamos CO₂ (R744), R290, R717, A2L ir kitos technologijos.

Sprendimas priklauso nuo reikalingų temperatūrų, sistemos galios ir konstrukcijos, šaltnešio kiekio, objekto vietos, saugos reikalavimų, energinio efektyvumo, techninio aptarnavimo galimybių ir viso projekto ekonomikos.

Naujo projekto techniniuose sprendiniuose taip pat turi būti įvertinta galiojanti Europos Sąjungos F-dujų reguliavimo kryptis ir tai, kaip pasirinkta technologija gali būti eksploatuojama bei aptarnaujama ateityje.

Todėl tikslas nėra kiekvienam projektui iš anksto primesti vieną šaltnešį. Pirmiausia nustatoma užduotis, o tik tada lyginamos jai techniškai tinkamos technologijos.

Pramoninė šaldymo kamera yra daugiau nei termoizoliuota patalpa

Šaldymo kameros projekte reikia suderinti termoizoliaciją, grindis, duris, šaldymo sistemą, oro paskirstymą, produkcijos išdėstymą, drenažą ir logistiką.

Produktui svarbi ne vien vidutinė oro temperatūra. Nepakuotai mėsai, žuviai, vaisiams, daržovėms, sūriui, gėlėms ar kitoms jautrioms prekėms gali būti svarbus oro judėjimo greitis, drėgmė, produkto džiūvimas ir temperatūros pasiskirstymas visame tūryje.

Dėl to be universalių kamerų siūlome ir specializuotus sprendimus konkrečioms produktų grupėms. Plačiau – Pramoninės šaldymo kameros.

Čileriai ir technologinių procesų aušinimas

Ne kiekviename pramoniniame procese šaldomas oras arba produktų kamera. Gamybos linijoms, staklėms, alaus ir pieno gamybai bei kitai technologinei įrangai dažnai reikalingas stabilios temperatūros vanduo ar kitas šilumnešis.

Tokiais atvejais naudojami čileriai. Juos parenkant svarbi reikalinga šaldymo galia, tiekiamo ir grįžtančio skysčio temperatūra, leistinas temperatūros svyravimas, aplinkos sąlygos, darbo grafikas, hidraulinė schema ir reikiamas rezervavimo lygis.

Čileriams ypač aktualus efektyvumas daline apkrova, ventiliatorių bei kompresorių reguliavimas, o tam tinkamais atvejais – free cooling, adiabatinis aušinimas ir atliekinės šilumos panaudojimas.

Naujas objektas ar esamos šaldymo sistemos modernizacija?

Ne kiekvienam projektui reikia viską keisti iš pagrindų. Veikiančiame objekte pirmiausia verta suprasti, kurios sistemos dalys iš tikrųjų riboja efektyvumą, patikimumą ar būsimą plėtrą.

Esamo šaldymo ūkio analizėje galima vertinti kompresorių darbą, šilumokaičių būklę, valdymo algoritmus, kondensacijos ir garavimo režimus, atitirpinimą, ventiliatorius, vamzdynus, monitoringą ir realų objekto apkrovos profilį.

Kartais didžiausią rezultatą duoda ne visos sistemos pakeitimas, o valdymo modernizacija, dažnio keitiklis, nauji ventiliatoriai, šilumokaičio pakeitimas ar kitas tikslinis patobulinimas.

Sudėtingesniems projektams gali būti atliekama techninių variantų analizė. Plačiau – Šaldymo sistemų projektavimas.

Nuo techninės užduoties iki paleidimo – aiškiai atskirtos atsakomybės

Pramoninės šaldymo įrangos rezultatas priklauso ne tik nuo pasirinktų komponentų. Ne mažiau svarbu, kad technologinė užduotis, projektas, montavimas, paleidimas ir galutinio rezultato kontrolė turėtų aiškias atsakomybes.

Technologinę užduotį ir proceso reikalavimus pateikia užsakovas arba jo technologas. Pagal ją atskiru projektavimo etapu gali būti parengti šaldymo apkrovų skaičiavimai, sistemos architektūra, schemos, įrangos parinkimo sąlygos ir kita sutarta dokumentacija. Projektavimo paslauga neprivalo būti susieta su vėlesniu montavimo rangovu.

Jeigu patvirtintas projektas arba techninė dokumentacija jau yra, UAB „Šaltoji banga“ gali atskirai įvertinti įrangos ir medžiagų komplektaciją, montavimo darbus, paleidimą, derinimą ir tolimesnį techninį aptarnavimą. Montavimo metu siūlomi projekto pakeitimai turi būti derinami taip, kad nepasikeistų projektinis rezultatas be užsakovo ir už projektą atsakingų dalyvių žinios.

Plačiau apie projektavimo paslaugą – Šaldymo sistemų projektavimas. Apie įgyvendinimo etapą – Pramoninių šaldymo sistemų montavimas ir įrengimas. Eksploatacinis aptarnavimas – Servisas.

Kokią informaciją atsiųsti pramoninio šaldymo pasiūlymui?

Klientui nebūtina pačiam apskaičiuoti šaldymo galios arba žinoti konkretaus kompresoriaus, čilerio ar šaltnešio. Daug naudingiau pateikti informaciją apie realų technologinį poreikį arba jau turimą projektą.

  • ką reikia šaldyti arba užšaldyti;
  • produkto kiekį per valandą, parą arba vieną partiją;
  • produkto temperatūrą prieš procesą ir reikalingą galutinę temperatūrą;
  • per kiek laiko turi būti pasiektas rezultatas;
  • šaldomos patalpos ar technologinio įrenginio matmenis;
  • darbo grafiką ir sezoninius apkrovos pokyčius;
  • aplinkos sąlygas;
  • durų, krovos ir žmonių srautą;
  • ar gedimo atveju galima laikinai sustabdyti procesą;
  • ar ateityje planuojama didinti gamybos apimtį;
  • turimus elektros, vandens, nuotekų ir kitus inžinerinius įvadus;
  • ar tai naujas objektas, ar esamos sistemos modernizacija;
  • techninę užduotį, projektą ar kitą turimą techninę dokumentaciją.

Jeigu dalies pradinių duomenų dar neturite, galime padėti nustatyti, kokios informacijos trūksta techniniam vertinimui. Technologinio proceso už užsakovą neformuojame – jo reikalavimus turi nustatyti užsakovas arba atitinkamas technologas.

Įrengti projektai – ne tik teorija

Pramoninio šaldymo sprendimą geriausiai parodo realūs objektai. Per ilgą veiklos laikotarpį esame įrengę įvairios paskirties šaldymo kameras, sandėlius, šaldymo sistemas ir technologinio šaldymo objektus.

Dalį atliktų darbų galite peržiūrėti Įrengtų projektų galerijoje, atskirai – šaldymo kamerų ir šaldymo sistemų projektuose.

Dažniausi klausimai apie pramoninę šaldymo įrangą

Kuo pramoninė šaldymo įranga skiriasi nuo prekybinės?

Prekybinė šaldymo įranga dažniausiai yra atskiri standartizuoti šaldytuvai, vitrinos ar šaldikliai, skirti produktų laikymui ir ekspozicijai. Pramoninis šaldymas dažniau sprendžiamas individualiai pagal didesnes apkrovas, technologinį procesą, šaldymo kameras, centralizuotas sistemas ir reikalaujamą veiklos patikimumą.

Kaip apskaičiuojama reikalinga šaldymo galia?

Vertinama ne tik patalpos kubatūra. Skaičiuojami šilumos nuostoliai per konstrukcijas, produkto kiekis ir temperatūra, reikalingas atšaldymo laikas, durų atidarymai, žmonės, apšvietimas, technika, aplinkos sąlygos ir kiti šilumos šaltiniai.

Ar geriau rinktis didesnės galios sistemą su rezervu?

Nedidelis pagrįstas rezervas gali būti reikalingas, tačiau nepagrįstai per didelė sistema nebūtinai bus efektyvesnė ar patikimesnė. Svarbu, kad ji galėtų stabiliai dirbti tiek maksimalia, tiek daline apkrova.

Kokią technologiją rinktis – CO₂, A2L, R290, R717 ar kitą?

Vieno teisingo varianto visiems projektams nėra. Reikia įvertinti temperatūras, galią, sistemos konstrukciją, saugą, energijos sąnaudas, montavimo vietą, techninio aptarnavimo galimybes ir galiojančius teisės aktus. Tik tada galima objektyviai palyginti tinkamus variantus.

Kada verta panaudoti atliekinę šilumą?

Kai objekte tuo pačiu metu yra stabilus šaldymo procesas ir realus šilumos poreikis – pavyzdžiui, karštam vandeniui, šildymui ar technologiniam procesui. Ekonominis rezultatas priklauso nuo turimos šilumos temperatūros, kiekio ir vartojimo grafiko.

Kaip apsaugoti gamybą nuo šaldymo sistemos gedimo?

Rezervavimo lygis parenkamas pagal prastovos riziką. Galima naudoti kelis kompresorius, atskirus šaldymo kontūrus, rezervinius siurblius, papildomą valdymą ar kitus sprendimus, kad vienas gedimas nesustabdytų viso proceso.

Ar galima sumažinti esamos šaldymo sistemos elektros sąnaudas jos nekeičiant?

Dažnai galima, tačiau pirmiausia reikia išanalizuoti realų sistemos darbą. Rezultatą gali duoti automatikos nustatymų optimizavimas, kompresorių ar ventiliatorių reguliavimas, šilumokaičių priežiūra, kondensacijos režimo pakeitimas, geresnis atitirpinimo valdymas ar kiti tiksliniai patobulinimai.

Ar pramoninio šaldymo sistemai reikalingas monitoringas?

Kuo kritiškesnis procesas ir vertingesnė produkcija, tuo monitoringas naudingesnis. Jis leidžia registruoti svarbiausius parametrus, perduoti aliarmus ir analizuoti darbo tendencijas, todėl gedimus bei nukrypimus galima pastebėti greičiau.

Ar atliekate pramoninės šaldymo įrangos montavimą visoje Lietuvoje?

Taip. Pagal patvirtintą projektą arba techninę dokumentaciją tiekiame šaldymo įrangą ir medžiagas, montuojame, paleidžiame, deriname bei prižiūrime sistemas įvairiuose Lietuvos regionuose.

Ar atliekate šaldymo sistemų projektavimą?

Taip, projektavimo paslaugą galime atlikti kaip atskirą projekto etapą pagal užsakovo arba technologo pateiktą techninę užduotį. Projektavimo dokumentacijos apimtis derinama atskirai, o montavimo pasiūlymas vėliau vertinamas pagal patvirtintą projektą.

Ką daryti, jei nežinau, kokios šaldymo sistemos reikia?

Konkretaus modelio ar technologijos žinoti nereikia. Aprašykite, ką reikia šaldyti, kokį kiekį, nuo kokios iki kokios temperatūros ir per kiek laiko. Jei turite techninę užduotį, patalpų planą, projektą ar esamos įrangos duomenis, pridėkite juos prie užklausos.

Reikia pramoninio šaldymo sprendimo? Pradėkime nuo jūsų proceso arba projekto

Jeigu planuojate naują gamybos ar sandėliavimo objektą, plečiate esamą šaldymo ūkį arba norite modernizuoti veikiančią sistemą, nebūtina iš anksto nuspręsti, kokį agregatą, čilerį ar šaltnešį rinktis.

Atsiųskite informaciją apie procesą, techninę užduotį arba jau parengtą projektą. Pagal projekto etapą galėsime pasiūlyti atskirą projektavimo paslaugą, techninių alternatyvų analizę arba įrangos tiekimo, montavimo ir paleidimo apimtį pagal patvirtintą dokumentaciją.

Gauti individualų pasiūlymą   |   Pasikonsultuoti su specialistu